sacharinas-saldiklis,cukraus pakaitalas

10 faktų apie sacharina-saldiklis kuris naudojamas kaip cukraus pakaitalas

sacharinas

Saldikliai sacharinas, ciklamatai ir acesulfamas K organizmo nepasisavinami, medžiagų apykaitoje nedalyvauja, pašalinami iš organizmo nepakitę, kalorijų neturi. Jie tik suteikia maistui saldų skonį.

Teigiama, kad sacharino paros norma neturi viršyti 5 mg k ilogramui kūno svorio.


Vienas seniausių saldiklių yra sacharinas (E 954). Tai yra pats seniausias saldiklis, naudojamas daugiau kaip 100 metų. Sacharinas yra 300 – 550 kartų saldesnis už cukrų. Šis saldiklis visiškai nepakeičia cukraus, jis turi kartoką prieskonį. Mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės apie sacharino įtaką sveikatai. Dar iki šiol neišsklaidyti įtarimai, kad šis saldiklis sukelia priepuolį tiems, kurių tulžies pūslėje yra akmenų.



Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad šis junginys yra pasisavinamas lėtai, organizme biocheminiai sacharino pokyčiai nevyksta, jis nesikaupia nei kraujyje, nei audiniuose ir yra išskiriamas su šlapimu. Tačiau yra tyrimų, rodančių jog sacharinas sąveikauja su kraujo plazmos baltymais ir įtakoje insulino išsiskyrimą kasos ląstelėse, taip mažindamas cukraus kiekį kraujyje. Didelės sacharino dozės pelėms sukelia mutacijas, vienas arba kartu su kitu saldikliu – ciklamatu, gali sukelti šlapimo pūslės vėžį laboratoriniams gyvūnams. Tai yra šis saldiklis galimai yra kancerogeniškas. Sacharinas uždraustas JAV ir Kanadoje.

 10 faktų apie saharina

2000m. JAV mokslininkai pareiškė, jog auglius jis sukelia tik kai kuriems gyvūnams, o žmogui yra nepavojingas. Tačiau ši išvada buvo padaryta ne atlikus naujus tyrimus, o dar kartą apžvelgus ir interpretuojant senus duomenis. Taigi tvirtų įrodymų, jog sacharinas nepavojingas, nėra.


Sacharinas didina apetitą (įdomu tai, jog sacharinas naudojamas gaminant maistą gyvūnams kaip medžiaga, padidinanti veršelių apetitą). Be to, sacharinas iš tikrųjų yra saldesnis nei cukrus ir iškyla grėsmė, jog žmogus pripras valgyti daugiau saldumynų.


Amerikiečių tyrėjai ištyrė sacharino savybes ir nustatė, kad nuo jo papildomi kilogramai sukaupiami greičiau nei nuo paprasto cukraus. Žmogus elgesio tyrimo centro "Pudue University" specialistai savo bandymuose, per kuriuos tyrė cukraus ir sacharino poveikio žmogaus organizmui skirtumus, naudojo laboratorines žiurkes. Graužikus jie suskirstė į dvi grupes: vienos grupės žiurkės buvo šeriamos jogurtu su gliukoze, antros grupės - jogurtu su sacharinu. Po kelių dienų žiurkės iš antrosios grupės pastebimai priaugo svorio. Maža to, netgi vėliau pritaikyta dieta, kurią paskyrė

sacharinas

žiurkėms eksperimentuotojai, neturėjo norimo poveikio: sugrįžti prie ankstesnio svorio graužikai taip ir neįstengė. Tyrimo autorių teigimu, sacharinas atbukina organizmo reakciją į saldumynus. Žiurkėms, mintančioms cukraus pakaitalais, smarkiai sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to organizmas nustoja normaliai deginti gautas "cukraus" kalorijas ir jos kaupiasi papildomų kilogramų forma.


Dirbtinis saldiklis sacharinas gaunamas iš tolueno ir chlorsulfoninės rūgšties. Patekęs į žmogaus organizmą jis nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, visiškai neišskiria energijos. Sacharinas nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Dirbtinis saldiklis acesulfamas K gaunamas perdirbant florosulfonilizocianatą ir acetoacto rūgšties tetrabutiesterį. Jis, kaip ir sacharinas, neišskiria energijos, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, organizme neperdirbamas.

sacharinas