Latest Post


10 faktų apie sacharina-saldiklis kuris naudojamas kaip cukraus pakaitalas


10 faktų apie saharina-saldiklis kuris naudojamas kaip cukraus pakaitalas

sacharinas

Saldikliai sacharinas, ciklamatai ir acesulfamas K organizmo nepasisavinami, medžiagų apykaitoje nedalyvauja, pašalinami iš organizmo nepakitę, kalorijų neturi. Jie tik suteikia maistui saldų skonį.


Teigiama, kad sacharino paros norma neturi viršyti 5 mg k ilogramui kūno svorio.


Vienas seniausių saldiklių yra sacharinas (E 954). Tai yra pats seniausias saldiklis, naudojamas daugiau kaip 100 metų. Sacharinas yra 300 – 550 kartų saldesnis už cukrų. Šis saldiklis visiškai nepakeičia cukraus, jis turi kartoką prieskonį. Mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės apie sacharino įtaką sveikatai. Dar iki šiol neišsklaidyti įtarimai, kad šis saldiklis sukelia priepuolį tiems, kurių tulžies pūslėje yra akmenų.



Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad šis junginys yra pasisavinamas lėtai, organizme biocheminiai sacharino pokyčiai nevyksta, jis nesikaupia nei kraujyje, nei audiniuose ir yra išskiriamas su šlapimu. Tačiau yra tyrimų, rodančių jog sacharinas sąveikauja su kraujo plazmos baltymais ir įtakoje insulino išsiskyrimą kasos ląstelėse, taip mažindamas cukraus kiekį kraujyje. Didelės sacharino dozės pelėms sukelia mutacijas, vienas arba kartu su kitu saldikliu – ciklamatu, gali sukelti šlapimo pūslės vėžį laboratoriniams gyvūnams. Tai yra šis saldiklis galimai yra kancerogeniškas. Sacharinas uždraustas JAV ir Kanadoje.

 10 faktų apie saharina

 10 faktų apie saharina



2000m. JAV mokslininkai pareiškė, jog auglius jis sukelia tik kai kuriems gyvūnams, o žmogui yra nepavojingas. Tačiau ši išvada buvo padaryta ne atlikus naujus tyrimus, o dar kartą apžvelgus ir interpretuojant senus duomenis. Taigi tvirtų įrodymų, jog sacharinas nepavojingas, nėra.


Sacharinas didina apetitą (įdomu tai, jog sacharinas naudojamas gaminant maistą gyvūnams kaip medžiaga, padidinanti veršelių apetitą). Be to, sacharinas iš tikrųjų yra saldesnis nei cukrus ir iškyla grėsmė, jog žmogus pripras valgyti daugiau saldumynų.


Amerikiečių tyrėjai ištyrė sacharino savybes ir nustatė, kad nuo jo papildomi kilogramai sukaupiami greičiau nei nuo paprasto cukraus. Žmogus elgesio tyrimo centro "Pudue University" specialistai savo bandymuose, per kuriuos tyrė cukraus ir sacharino poveikio žmogaus organizmui skirtumus, naudojo laboratorines žiurkes. Graužikus jie suskirstė į dvi grupes: vienos grupės žiurkės buvo šeriamos jogurtu su gliukoze, antros grupės - jogurtu su sacharinu. Po kelių dienų žiurkės iš antrosios grupės pastebimai priaugo svorio. Maža to, netgi vėliau pritaikyta dieta, kurią paskyrė

sacharinas

sacharinas

žiurkėms eksperimentuotojai, neturėjo norimo poveikio: sugrįžti prie ankstesnio svorio graužikai taip ir neįstengė. Tyrimo autorių teigimu, sacharinas atbukina organizmo reakciją į saldumynus. Žiurkėms, mintančioms cukraus pakaitalais, smarkiai sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to organizmas nustoja normaliai deginti gautas "cukraus" kalorijas ir jos kaupiasi papildomų kilogramų forma.


Dirbtinis saldiklis sacharinas gaunamas iš tolueno ir chlorsulfoninės rūgšties. Patekęs į žmogaus organizmą jis nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, visiškai neišskiria energijos. Sacharinas nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Dirbtinis saldiklis acesulfamas K gaunamas perdirbant florosulfonilizocianatą ir acetoacto rūgšties tetrabutiesterį. Jis, kaip ir sacharinas, neišskiria energijos, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, organizme neperdirbamas.

sacharinas



Visa tiesa apie cukrų

Visa tiesa apie cukrų

Visa tiesa apie cukrų

Dar prieš keletą metų Kalifornijos universiteto (University of California, San Francisco - UCSF) Pediatrijos klinikos profesorius endokrinologas Robert H. Lustig buvo tik savo srityje žinomas mokslininkas. Tačiau po to, kai jis internete patalpino paskaitą apie cukraus poveikį žmogaus organizmui „Sugar: The Bitter Truth", akimirksniu tapo įžymybe.



JAV profesorius R. Lustig paskelbė ilgamečių tyrimų išvadas, teigiančias, kad cukraus poveikis žmogaus organizmui panašus į alkoholio, o fruktozė, sudaranti 50% cukraus, ne tik kad sukelia nutukimą, bet ir išbalansuoja apetitą reguliuojančius hormonus, dėl ko žmonės praranda sotumo jausmą ir ima persivalgyti




Nevaldomas apetitas


Apie tai, kad cukraus daug valgyti nesveika, esame girdėję visi. Bet šis maisto produktas niekada nebuvo piešiamas kaip kažkoks ypatingas blogis - kaip alkoholis ar cigaretės. Tuo tarpu profesorius R. Lustig savo paskaitoje teigia, kad cukrus ne tik savo chemine formule yra giminingas alkoholiui (ne be reikalo alkoholis
gaminamas ir iš cukrinių runkelių), bet ir poveikiu. Be to, mokslininkas visiškai naujai pažvelgia į daugybę faktų apie cukrų, kuriuos iki šiol laikėme neginčijamais.
R. Lustig atradimas sukėlė furorą. Jo paskaitos populiarumas „You Tube" - beveik 2 milijonai žiūrovų, šis skaičius ne visada pasiekiamas ne tik kad mokslininkams, bet ir pop žvaigždėms.
Nežiūrint didelių šiuolaikinės medicinos pastangų, vis daugiau žmonių JAV bei kitose industrinėse šalyse yra nutukę. Kaip žinia, nutukimas sukelia daugybę sveikatos problemų: širdies-kraujagyslių ligas, II tipo diabetą, aukštą spaudimą ir t.t., jau nekalbant apie gyvenimo kokybės kritimą. Prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi storėjimo epidemija, ypač ryški JAV, Anglijoje ir Australijoje, palaipsniui apėmė ne tik daugumą Europos valstybių, bet ir iki šiol savo žmonių lieknumu pasižymėjusias Azijos šalis - Japoniją, P. Korėją, Kiniją, Filipinus, Indiją ir net Pietų Afrikos Respubliką. Didžiausią nerimą kelia tai, kad per paskutinį dešimtmetį visose šiose šalyse padvigubėjo vaikų nutukimas.
Dėl šių faktų šiuolaikinė medicina daugiausiai kaltina pačius žmones, nejudrų gyvenimo būdą ir aplinką. Medikų teigimu, žmonių polinkis persivalgyti, tingėjimas sportuoti, nesirūpinimas savimi, asmeninės savikontrolės, miego ir fizinio aktyvumo stoka, stresas, genetikos problemos - viskas prisideda prie to, kad auga viršsvoris. Ko medikai ir maisto pramonė nenori akcentuoti - tai neproporcingai daug mūsų maiste naudojamo cukraus kiekio.

Profesorius dėl nutukimo kaltina ne žmones, bet maisto industriją

Tačiau profesorius R. Lustig dėl nutukimo epidemijos nelinkęs kaltinti vien tik žmonių. „Taip,- sutinka jis. - Amerikiečiai daug valgo ir mažai juda. Tačiau kodėl jie kasmet valgo vis daugiau? Kodėl taip grėsmingai didėja nutukusių žmonių ir su viršsvoriu susijusių ligų skaičius? Negi dėl to galima kaltinti tik žmones? Negi amerikiečiai yra didžiausi pasaulyje tinginiai ir apsirijėliai?," - retoriškai klausia R. Lustig ir atsako, kad iš tiesų problemos esmė slypi kitur. Jo teigimu, kalčiausia yra maisto pramonė ir į visus produktus masiškai dedamas cukrus.

Moderniame pasaulyje natūralaus maisto jau seniai nebelikę. Cheminėmis priemonėmis jis yra skaninamas, skrudinamas, iš jo išimamos pluoštinės medžiagos (fiber), norint prailginti jo laikymo laiką ir tam, kad jį galima būtų užšaldyti, į jį kaip kietinimo elementai dedami kenksmingi trans-riebalai, o taip pat jame labai daug cukraus.
Tačiau cukrus, o tiksliau - viena jo sudedamųjų dalių - fruktozė - ir yra didžiausias kaltininkas, kad žmonės storėja. Ir ne vien todėl, kad cukrus turi daug kalorijų. Apie tai žinome visi. Tačiau ne kiekvienas žinome, kad fruktozė turi savybę pakeisti žmogaus organizmo biochemiją - tam tikra prasme išvesti jį iš proto, po ko žmogaus organizme sutrinka apetito reguliavimas ir jis ima persivalgyti.
R. Lustig kritikuoja JAV maisto pramonę dar ir dėl to, kad maistas yra parduodamas visur ir visada, kiaurą parą, ir net vietose, visiškai nesusijusiose su maistu - benzino kolonėlėse, kino teatruose ir t.t. Jis dirbtinai padarytas skanus, patrauklus akiai ir palyginti pigus. Nesveiko maisto automatai pastatyti netgi ligoninėse, vaikų darželiuose ir mokyklose. Žodžiu, šalyje sudarytos visos sąlygos bet kuriuo momentu skaniai, pigiai ir nesveikai pavalgyti.
Prof. Lustig kritikuoja dar vieną amerikietišką įprotį - maisto porcijų didinimą. Kaip pavyzdį, mokslininkas pateikia „Coca Cola" atvejį. Originalus 1915 m. „Coca Cola" butelis buvo 6.5 uncijų dydžio. Kasdien išgeriant po tokį butelį šio gėrimo, per metus žmogus galėjo priaugti 8 svarus. Tačiau buteliai palaipsniui buvo didinami. 1955 m. atsirado 10 uncijų buteliai (svorio prieaugis - 13 svarų per metus), 1960 m. - 12 uncijų butelis (16 svarų/metus), 1990 m. - 20 uncijų butelis (26 svarai). Panaši tendencija tęsiasi ir toliau, be to, ne tik „Coca Colos", bet ir kitose kompanijose.

„Low fat" dietos pasekmės

Nuo 1982 m. JAV buvo pradėtas riebalų mažinimo vajus maisto produktuose. Buvo manoma, kad riebalai yra pagrindinis širdies-kraujagyslių ligų sukėlėjas, todėl visa šalies maisto pramonė buvo priversta persiorientuoti į mažo riebumo ("low fat") produktus. Ši nuriebinto maisto manija, R. Lustig ir daugelio kitų medikų nuomone, buvo „visiška katastrofa". Ji ne tik nesumažino širdies-kraujagyslių susirgimų, bet iššaukė naują - nutukimo - epidemiją. Kad išėmus riebalus maistas būtų skanus, juos reikėjo kažkuo pakeisti. Greitai riebalų vietą užėmė cukrus ir kiti dirbtini saldikliai. Jeigu Amerikoje riebalų naudojimas per pastaruosius 50 metų, imant bendrą paros kalorijų skaičių, sumažėjo nuo 40% iki 30%, tai nutukimas tuo pačiu laikotarpiu pakilo nuo 13% iki 30%. Mokslininkai ir vėl kelia klausimą - kodėl? Pasirodo, ir vėl kaltas cukrus. Nuo 1982 m. iki dabar pasaulyje cukraus suvartojimas pakilo net tris kartus. Didžiausioje cukraus gamintoje Brazilijoje susirgimai II tipo diabetu kyla didžiausiu greičiu pasaulyje. O tai daug ką sako.
Šiandien Amerikoje, įsitvirtinus „fat free" dietai, vidutinis amerikietis vyras per dieną suvalgo 187 kcal daugiau negu 1982 m., moteris - 335 kcal, o paauglys - 275 kcal. Kaip apgaulingos maisto pramonės žingsnius iliustruojantį pavyzdį R. Lustig pateikia „Nabisco Snackwells Oreos" sausainius: iš jų buvo išimta 2 g riebalų, tačiau pridėta 4 g cukraus.

Žmogaus elgesį lemia biocheminiai procesai

"Bet koks žmogaus ar gyvūno elgesys nėra savaiminis, - teigia R. Lustig. - Viskas gamtoje turi biocheminį pagrindą." Medicinos terminų žodynas gyvų organizmų elgesį apibūdina kaip „stereotipinę motorinę reakciją į fiziologinius stimuliatorius". Mokslininkams akivaizdu, kad po iš pirmo žvilgsnio beprasmišku žmonių persivalgymu slypi labai aiškiai apibrėžtos priežastys, kylančios iš organizmo fiziologinių procesų. „Kodėl žmonės taip masiškai ėmė persivalgyti ne pastarąjį 1000 metų, ne 100, o būtent 25? Todėl, kad prieš tiek metų pasaulyje masiškai padidėjo cukraus gamyba, o „iš proto išvestas" sotumo jausmą reguliuojantis hormonas leptinas nustojo gerai atlikti savo funkcijas", - atsako mokslininkai.
Tačiau profesorius R. Lustig pripažįsta, kad be fiziologinių veiksnių žmogaus elgesį lemia ir objektyviai susidariusios bei dirbtinai sudarytos sąlygos. Dėl daugelio dalykų jis kaltina pramonę ir valdžią. Jo manymu, vaikų judrumo sumažėjimas JAV labai didele dalimi iššauktas įstatymų arba kriminalinės situacijos. Tėvai negali vaikų vienų išleisti į lauką, nes jiems tai daryti draudžiama arba jie bijo dėl vaikų saugumo. Laikomi uždaryti namuose, vaikai pamažu tampa ne pagal amžių fiziškai neaktyvūs ir tunka.
R. Lustig kritikuoja ir oficialią medikų nuostatą dėl nutukimo, teigiančią, kad žmonės dėl to yra kalti tik patys. Dalį atsakomybės profesorius palieka žmogui, tačiau dalį, kaip jau buvo rašyta anksčiau, perkelia valstybei ir pramonei. Pasak jo, užnuodytas organizmas normaliai nebefunkcionuoja.
Nuostata viskuo kaltinti patį žmogų labai patogi draudimo kompanijoms. Mat, jeigu taip yra, gydymas nuo nutukimo nėra kompensuojamas. Problema dar paaštrėja, kai kalbama apie vaikus. „Nejaugi, - klausia mokslininkas - ir vaikai kalti dėl savo nutukimo? Jie gyvena baisų gyvenimą. Atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad nutukusių vaikų gyvenimo kokybė prilygsta vaikų, chemoterapijos būdu gydomų nuo vėžio, gyvenimo kokybei. Negi vaikas tokį gyvenimą pasirenka pats? Tai absurdas"- sako profesorius, pabrėždamas, kad pastaraisiais metais prasidėjo tik pusės metų amžiaus sulaukusių kūdikių nutukimo epidemija.

Žmonijos rykštė - aukštos fruktozės kukurūzų sirupas

Aukštos fruktozės kukurūzų sirupą ("high fructose corn syrup") 1966 m. išrado japonų mokslininkai. 1975 m. jis buvo pristatytas JAV ir per 10 metų užvaldė beveik visą JAV maisto pramonę. Šis sirupas savo chemine formule niekuo negeresnis už cukrų, tik - žymiai pigesnis. Kas įdomiausia, kad jis ne tik tapo cukraus pakaitalu saldžiuose maisto produktuose, bet imtas naudoti ir kartaus, rūgštaus bei sūraus maisto gaminiuose. Šiandien jo galima rasti beveik visur: vaisių sultyse, gaivinančiuose gėrimuose, leduose, salotų padažuose, kepiniuose, maisto pusfabrikačiuose, duonoje ir t.t.


Šiuo metu JAV sunaudoja stulbinantį kiekį cukraus. Šalyje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo 63 svarus (28.6 kg) cukraus. Tai - po 78 gramus arba apie 22 arbatinius šaukštelius cukraus per dieną. Mokslininkai teigia, kad žmogaus organizmas be pasekmių tokio cukraus kiekio perdirbti negali.
Palyginimui R. Lustig sako, kad mūsų protėviai per dieną sunaudodavo maždaug 15 g. cukraus. „Gamta pati pasirūpino, kad priėjimas prie cukraus žmogui būtų natūraliai limituotas, - teigia profesorius. - Saldžių uogų niekada nebuvo daug, jos buvo sunkiai prieinamos, o medų budriai saugojo laukinės bitės. Viskas pradėjo keistis 20 a. amžiaus pradžioje, pradėjus gaminti „gaiviuosius" gėrimus. Prieš II pasaulinį karą JAV cukraus jau sunaudodavo iki 24 g per dieną, 1977 m. - 37 g, 1994 m. - 55 g., o šiandien - net 78 g. Populiariojoje „Coca Colos" skardinėje yra 150 kalorijų. Vidutiniškai vaikai jų išgeria po 4 per dieną, t.y. - po 600 kcal arba 219.000 kcal per metus.

Neatsisakius cukraus, rezultatų sunku tikėtis

Profesorius savo paskaitoje teigia, kad nepašalinus pagrindinės nutukimo priežasties, visos populiariosios medicinos priemonės kovoje su viršsvoriu bus bevaisės. Daugelis iš savo patyrimo žinome, kad po daugelio dietų organizmas netrukus atstato prarastą svorį, o neretai jo priaugama dar daugiau. Kalorijų skaičiavimas, profesoriaus teigimu, taip pat nėra teisingas priėjimas prie problemos, nes kalorija nėra lygi kalorijai - jos poveikis organizmui priklauso nuo šaltinio, iš kurio ji buvo gauta.
R. Lustig nuomone, fiziniai pratimai taip pat mažai padeda. Šiam faktui patvirtinti jis pateikia 43 tyrimų, kuriuose dalyvavo 3476 žmonės, išvadas. Fiziniai pratimai ir dieta kartu vidutiniškai dalyviams sumažino tik 1 kg svorio, o intensyvūs fiziniai pratimai kartu su dieta - 1.5 kg. Tai labai mažai, palyginus su dešimtimis, o kartais ir šimtais svarų, priaugamų dėl to, kad cukrus (o tiksliau - fruktozė) sutrikdo normalią organizmo biochemiją.
Apie cukraus (fruktozės) veikimo mechanizmą ir apie tai, kodėl profesorius R. Lustig cukrų prilygina alkoholiui, skaitykite kitame AL numeryje.
Parengta pagal "Sugar: The Bitter Truth"

Keksas su obuoliais -

kekso su obuoliais receptas

kekso su obuoliais receptas

INGREDIENTAI:keksui su obuoliais

300 g margarino,
3 kiaušiniai,
1 stiklinė cukraus,
250 g miltų,
1/2 stiklinės grietinės,
kėlimo miltelių,
cinamono,
500 g obuolių.

obuolių kekso GAMINIMAS:

Margariną pašildykite, išsukite su cukrumi, sukant sudėkite po vieną kiaušinių trynius, grietinę, miltus, sumaišytus su kėlimo milteliais, ir gerai ištrinkite. Sudėjus išplaktus baltymus, atsargiai išmaišykite.

Paruoštą tešlą supilkite į gerai riebalais išteptą ir džiuvėsėliais pabarstytą torto formą. Nuluptus, skiltelėmis supjaustytus obuolius susmaigstykite į tešlą. Viršų apibarstykite cukrumi ir cinamonu. Kepkite 40 minučių.

Keksas su kriaušėmis -

kriausiu kekso receptas

kriausių kekso receptas

INGREDIENTAI:keksui su kriaušėmis

200 g sviesto arba margarino,
175 g cukraus,
2 pak. vanilinio cukraus,
1/4 arbat. š.malto cinamono,
3 dideli kiaušiniai,
150 g miltų,
2 nubraukti arbat. š. kepimo miltelių,
100 g krakmolo,
po 50 g pieniško ir tamsaus šokolado,

riebalų formai ištepti,
2 prinokusios bet kietos kriaušės (arba 4 gerai nuvarvintos kriaušių puselės iš kompoto),
cukraus pudros keksui apibarstyti.

kriaušių kekso GAMINIMAS:

Riebalus, išėmę iš šaldytuvo, palaikykite, kad suminkštėtų. Tuo metu kiaušinius išmaišykite su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir cinamonu. Kai cukraus kristalėliai ištirps, kiaušinių ir cukraus masę išplakite iki purumo, išsukite riebalus. Kiaušinių masę dalimis įmaišykite į riebalus.

Sukite, kol susidarys balta, puri masė. Sumaišykite miltus su krakmolu bei kepimo milteliais ir mišinį persijokite ant šios masės. Viską išmaišykite mediniu šaukštu. Šokoladą supjaustykite labai mažais kubeliais arba stambiai sutarkuokite. Kriaušes nulupkite ir padalinkite į keturias dalis, išpjaukite kotelius bei sėklalizdžius.

Supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais ir su šokoladu įmaišykite į tešlą. Supilkite į riebalais išteptą pailgą kekso formą ir išlyginkite viršų. Kepkite 70-75 min. 180 laipsnių temperatūros elektrinėje orkaitėje (dujinėje-II padala). 10 min. keksą aušinkite formoje, tada išinkite ir padėkite ant grotelių. Prieš patiekdami viršų pabarstykite cukraus pudra (per sietelį).

Kavos keksas -


kavos kekso receptas

kavos kekso receptas

INGREDIENTAI:kavos keksui

4 kiaušiniai,
pora šaukštų cukraus,
keletas šaukštų miltų,
šaukštelis kepimo miltelių,
porą šaukštelių tirpios kavos.

kavos kekso GAMINIMAS:

Įdedame kiaušinius, suplakam mikseriu, toliau kepimo miltelius, taip pat mikseriu, dedamas cukrus , miltai ir kakava. Dėdami ingredientus, visada gerai išmaišome.

Išplakti kad liktų be gumulėliu, kekso ar paprastą forma ištepti aliejumi ir pašauti į orkaitę. Kepti kol gražiai pakils ir labiau parus. Palaukti kol atvės, galima aptepti glajumi ar užbarstyti cukraus pudra.

Keksas su obuoliais -

obuoliu kekso receptas

obuolių kekso receptas

INGREDIENTAI:obuoliu keksui

75 g sviesto ar margarino,
75 g cukraus,
2 kiaušiniai,
200 g miltų,
pusė šaukštelio kepimo miltelių,
pusė stiklinės pieno,
3 obuoliai,
citrinos sultys,
margarino formai patepti,
100 g kapotų migdolų,
pusė šaukštelio miltinio cukraus,
pakelis vanilinio cukraus,
druskos.

obuoliu kekso GAMINIMAS:

Į gerai išsuktą sviestą suberkite cukrų, kepimo miltelius, sumaišytus su miltais, supilkite pieną, įberkite druskos. Masę gerai išsukite. Obuolius nulupkite, supjaustykite vienodomis skiltelėmis ir apšlakstykite citrinos sultimis.

Į formą sudėkite pusę paruoštos masės, obuolių skilteles, apibarstykite kapotais migdolais, uždėkite likusią tešlą ir kepkite apie 50-60 min., 200 laipsnių temperatūroje. Iškepusį ir išintą iš formos pabarstytą miltiniu cukrumi, sumaišytu su vaniliniu.

naujienos

Susisiekimo forma

Vardas

El. paštas *

Pranešimas *

Teikia „Blogger“.
Javascript DisablePlease Enable Javascript To See All Widget